Saulės kolektorių sistemų pajungimo pavyzdžiai

Saulės kolektorius KSH galima jungti į baterijas, maksimaliai po 5 kolektorius. Didesnio skaičiaus kolektorių sujungimai (daugiau nei 5 vnt.) atliekami jungiant lygiagrečiai.

Pavyzdinės saulės kolektorių instaliacijos

Schema 1

Schema 1 . Pagrindinė saulės kolektorių sistemos schema.

Schema 2

Schema 2. Saulės kolektorių sistema, perkeliant vandenį į kitą rezervuarą.

Schema 3

Schema 3. Sistema su kolektoriais ant 2 stogo kraštų (rytai-vakarai), su rezervuarais, sujungtais Tichelmanno sistema.

Schema 4

Schema 4. Išplėsta šildymo sistema, kurioje šilumos šaltiniai yra šildymo katilas, židinys su vandens šildymu ir saulės kolektoriai.

Pastatas turi 2 šildymo grandines: radiatoriai ir grindų šildymas, karštas vanduo yra šildomas kombinuotame bake (bakas bake su saulės kolektorių šildymo spirale). Kolektoriai tuo pačiu metu šildo vandenį baseine.

Schema 5

Shema 5. Vertikalius kolektorius KSH galima jungti maksimaliai po 5.

Vertikalius kolektorius KSH galima jungti maksimaliai po 5 vienoje baterijoje, tuo tarpu horizontalius kolektorius KSH.H – maksimaliai po 3. Sistemose, reikalaujančiose didesnio skaičiaus kolektorių – reikia atitinkamai jungti baterijas tokiu būdu, kad užtikrinti tolygią srovę atskirose sekcijose. Vienu iš sprendimų yra paskirstytuvų ir srauto matuoklių panaudojimas. Atitinkamo našumo užtikrinimui būtinai turi būti galutinis lygiagretus dviejų siurblių grupių sujungimas. Karšto vandens rezervuarai yra sujungti su kolektoriais Tichelmann sistema, ir perduoda karštą vandenį į kitą baką, sujungtą iš eilės.

Schema 6

Schema 6. Panašiai, kaip 5 schemoje – didesnis kiekis kolektorių – sujungtų su srauto matuoklių pagalba kiekvienai baterijai.

Schema 7

Schema 7. Panašiai kaip 5 ir 6 schemose – didesnis kiekis kolektorių – čia sujungtų Tichelmann sistema.

Schema 8

Schema 8. Iliustracinė sistemos, kuri turi 50 arba daugiau kolektorių, schema.

Karštas vanduo saugomas rezervuaruose, kurių talpa keletas tūkstančių litrų. Sistemoje karšam vandeniui naudojamas mažesnis rezervuaras, kuris yra šildomas per plokštelinį šilumokaitį ir mažesnį vandens rezervuarą. Dėl sanitarinių reikalavimų yra būtina periodiškai perkaitinti šilumokaitį, o pasiekti aukštą temperatūrą keletui tūkstančių litrų vandens būtų labai neekonomiška.